KATALIKAI.LT
 
 

Baþnyèios socialinio mokymo principai
(arba Deðimt teisingos visuomenës principø)

Parengë Andrius NAVICKAS

Teisingumas yra kiekvienos visuomenës kertinis akmuo. Tai buvo akivaizdu vakarietiðkos politinës filosofijos pamatus klojusiems senovës graikams, tai po ilgø klajoniø turëjo pripaþinti ir ðiuolaikinë politinë teorija. Pasak vieno generolo, durtuvai ðiø dienø pasaulyje yra svarbus argumentas. Juos pasitelkus galima pasiekti beveik viskà, taèiau sëdëti durtuvø soste neámanoma. Jei politinë valdþia remiasi vien prievarta, tai vargu ar galima kalbëti apie visuomenæ ir valstybæ, veikiau apie plëðikø gaujos uþgrobtà miestà. Kiekvienas valdovas ðalia jëgos argumentø turi surasti ir kitø, kurie paaiðkintø, kodël pavaldiniams dera paklusti valdþiai. Kuo teisingesnë atrodo valdþia, tuo ji galingesnë bei maþiau prievartos jai tenka taikyti, kad iðliktø. Kita vertus, sutarti, kad valstybë turi bûti valdoma teisingai, tëra pirmas þingsnis. Sunkiau sutarti dël to, kaip tvarkomà valstybæ galima vadinti teisinga.

Tad pateikiame 10 teisingos visuomenës principø, kuriuos suformulavo Baþnyèios socialinis mokymas. Kartu raginame susimàstyti, kiek mes, krikðèionys, prisidedame prie jø átvirtinimo ir kà dar galëtume padaryti.

I. Þmogaus orumas

Tai tikëjimas tuo, kad kiekvienas þmogus turi nelygstamà vertæ, kuri nepriklauso nuo jo socialinio statuso, lyties, rasës, ásitikinimø ar net moraliniø savybiø. Kiekvieno þmogaus gyvybë yra ðventa nuo pradëjimo akimirkos iki natûralios mirties, nes kiekvienas þmogus yra sukurtas pagal paties Dievo paveikslà. Tai reiðkia, kad mes visada privalome ginti gyvybæ, gerbti kiekvienà asmená ir, spræsdami politines, ekonomines, socialines problemas, visada laikytis asmens pirmumo principo.

II. Bendruomeniðkumas ir bendrasis gëris

Nors ðiuolaikinë visuomenë labai individualistinë, Baþnyèios socialinis mokymas primena, kad kiekvienas asmuo ne tik orus, bet ir bendruomeniðkas. Þmogus tarpsta tik santykiuose su kitais þmonëmis. Teisinga visuomenë turi bûti tvarkoma taip, kad ji padëtø kiekvienam þmogui augti kaip asmeniui, padëtø harmonizuoti mûsø siekius, sujungti juos tarsi natas á darnià melodijà. Priesakas „mylëk savo artimà“ turi ir bendruomeniná lygmená – kiekvienas turi prievolæ siekti bendrojo gërio, aukoti savo ánorius dël bendrystës augimo bei kiekvieno asmens tobulumo. Bendrasis gëris neprieðtarauja atskirø asmenø gëriui, bet yra bûtinas jø lygmuo.

III. Teisës ir atsakomybës

Þmogaus orumas bus gerbiamas ir teisinga tvarka puoselëjama tik tada, kai ginamos pamatinës þmogaus teisës ir kartu kiekviena teisë glaudþiai susijusi su atsakomybe. Laisvë yra bûtina asmens sklaidos sàlyga. Teisinga visuomenë turi auginti, o ne gniauþti kiekvieno asmens unikalumà. Taèiau teisiø apsauga taps tuðèia deklaracija, jei pamirðime kiekvieno asmens pareigas: vienas kitam, ðeimai, bendruomenei, visuomenei. Laisvë be atsakomybës sugriauna pati save, atsakomybës reikalavimas, nepuoselëjant laisvës, virsta asmens prievartavimu.

IV. Dëmesys vargðams ir labiausiai paþeidþiamiems

Pamatinis dorovinis kiekvienos visuomenës testas yra tai, kaip joje elgiamasi su labiausiai paþeidþiamais þmonëmis. Negalima teisinga vadinti visuomenës, kuri abejinga þmogaus skausmui ir problemoms. Dëmesys vargðams – tai pirmiausia siekis sudaryti jiems orias gyvenimo sàlygas, pagalba sustiprëti – tai marginalizuojamø grupiø apsauga ir tikëjimas þmogaus galimybe keistis, nuostata, jog jokios klaidos nepanaikina þmogaus orumo. Tik ta visuomenë, kuri sugeba dalintis, padëti patekusiems á bëdà, rûpinasi vargingiausiais, gali bûti vadinama teisinga.

V. Dalyvavimas

Kiekvienas þmogus turi teisæ dalyvauti ekonominiame, politiniame, kultûriniame gyvenime. Teisingoje visuomenëje kiekvienas pilietis siekia bent minimaliai prisidëti prie bendrø reikalø tvarkymo. Ne maþiau svarbu, kad në viena grupë negali bûti iðstumta ið vieðosios erdvës ir bendrøjø reikalø tvarkymo.

VI. Darbo orumas ir dirbanèiøjø teisës

Ekonominë sistema privalo tarnauti þmonëms, o ne atvirkðèiai. Darbas yra ne vien pragyvenimo ðaltinis, bet ir þmogaus sklaidos erdvë, orios egzistencijos prielaida. Þmogui turi bûti suteikiama galimybë dirbti saugiomis darbo sàlygomis, mokamas teisingas atlyginimas ir sudaryta galimybë burtis á profsàjungas.

Þmogus turi turëti sàlygas bûti verslus, turëti privaèià nuosavybæ, taèiau nevalia pamirðti, kad neteisinga, kai dalis visuomenës mëgaujasi pertekline prabanga, o kiti visuomenës nariai neturi galimybiø patenkinti pamatinius poreikius.

VII. Kûrinijos puoselëjimas

Mûsø pagarba Kûrëjui turi reikðtis per kûrinijos puoselëjimà. Þemës teikiamos gërybës yra Dievo dovanos. Mes turëtume þvelgti á jas kaip á tai, kas turi bûti taupiai ir racionaliai naudojama, rûpinantis nepaþeisti gamtos pusiausvyros ir prisimenant, kad mes atsakingi uþ ðiø gërybiø iðsaugojimà kitoms kartoms.

VIII. Globalus solidarumas

Mes visi esame broliai ir seserys. Visi esame viena þmonijos ðeima, nepaisant tautiniø, rasiniø, ekonominiø ir ideologiniø skirtumø. Artimo meilës principas turi bûti taikomas globaliu mastu. Turtingesnës tautos turi padëti vargstanèioms, kaip darnios ðeimos nariai padeda vienas kitam, kartu iðlaikant pagarbà unikalumui, neprimetant savo poþiûrio ar gyvenimo bûdo.

IX. Konstruktyvus politinës valdþios vaidmuo

Valstybë yra natûralus bendruomeniðkø bûtybiø darinys. Ji turi pozityvø doroviná vaidmená. Ji padeda ginti þmogaus orumà, saugoti þmogaus teises ir kreipia bendrojo gërio link. Politinë valdþia tarnauja visuomenei ir kreipia visus jos narius atlikti savo prievoles. Vadovaudamasi subsidiarumo (papildomumo) principu, valdþia padeda tais atvejais, kai þmonës patys nesugeba spræsti problemø ir stebi, kad bûtø laikomasi sutartø politinio, ekonominio, socialinio gyvenimo taisykliø.

X. Taikos siekis

Kiekvienas krikðèionis turëtø save suvokti kaip taikdará, kuris neða ramybæ ir taikà ten, kur vyrauja susiskaldymas ir prieðiðkumas. Krikðèionis turi bûti tiltø, o ne barikadø statytojas. Taika nëra paprasèiausiai karo nebuvimas – tai teisingos tvarkos puoselëjimas. Baþnyèios socialiniame mokyme taika ir teisingumas glaudþiai susijæ. Be teisingumo negali bûti taikos, ir tik teisingoje visuomenëje þmonës gali jaustis ramûs ir savimi pasitikintys. Kita vertus, kasdienë taikdarystë yra bûtina teisingos visuomenës palaikymo sàlyga.

 
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikø interneto tarnyba, info@kit.lt